Ant tavo blakstienų nukrito
Didžiulis dangaus lopinys –
Jį saulė užrito iš ryto,
Kai kalė auksines vinis.
Niūrumas pabėgo  į šalį –
Į dulkino miesto gatves...
 
Duokš delną – truputį pašalo –
Ranka gal vėl saulėn parves.
 
Keistai tau atrodo – regi, o gal ne...
 
Žiūrėk į akis ir tarytum kine
Matysi daugiau, kai sulėtinsiu juostą –
Tik tu atsimerki plačiau:
Nuslinko ant skruosto
Šviesus ir didžiulis dangaus lopinys –
Šį rytą prabudęs jaučiau,
Kaip spinduliu lūpos paglosto
Tavom...
Bučinys...