Simfonija tau
Mielas mano
sužvejok man tikėjimą
svajonių vandenuos
subtilumu palieski delnus
ir jūros akmenėliais
bangas jų ošiančias padovanoki
mostus pirštų sudėki į tylą
žuvėdrom pabėgsim padangėn
krantai ir pakrantės
kur sąlytis odos kvape tavam pasiklysta
tu diriguoji
o aš meldžiu, kad nesibaigtų tai per amžius.
mielas mano
aš tavim alsuoju
ir dovana
tu
mano visata...
ir šiaušiuos
it vilnoniais rūbais iš vidaus apvilkus savo kūną
tas žodis Tu – mane vilioja
blakstienom paliečiu tave nakčia