Į kūną įsikibusi tvirtai
mintim šviesiausios ištapyta siela.
Viena klajot išeina vakarais
nupiešdama paveikslą savo kelio mielą.

Gyvenimą sukurt padėti bando
liepsnojančias dulkes iš tako traukia.
Betylantį kvėpavimą aplanko,
kai rytas vėl iš naujo apsiniaukia.

Dažnai namo ją palydėti nori,
tačiau atsakymas nujaučiamas tas pats.
Atsako - kad ir kas prieš ją bestovi - :
"Tylėti apie nieką jau pakaks".