šitam kambary
trūkinėjančios mintys
tau primena užbaigtą
žodžių kupletą

šitam kambary
nepakeldamas ilgesio
mums Dievas pamiršo
palikti bent protą

ir Dzeuso kostiumas
per paprastas scenai
atranda jėgų tik
parkristi kur kliuvo

ir mylimo taurė
gerta mėnesienoj
parduoda save
už žiupsnelį godumo

užgęsta šviesa.
Tamsoj labirintai
sujungia raides ir
veiksmus —
jei stipriai užsimerki

pamiršus raktus
nuo auksinių grandinių
girdi, kaip į teatrą
vartai užsitrenkia