Kai ašarų nelieka, dangūs merkia:
Liūtis iš gilumos sunkumą meta.
Kai ašarų nelieka, lietūs išsiverkia
Išnykdami šlapios būties verpetuos.
Dangus, nustojęs verkti, ima džiūti
Į savo plačią erdvę pasišaukęs vėją.
Akis kai nusišluostai, glostai būtį
Ir nustembi užmiršęs, ko liūdėjai.
 
2014