Dar vienas netaiklus „kodėl?“
Palei duris atidarytas,
Nes rytas keliasi ne „dėl“,
O tik todėl, kad yra rytas.
 
Aš išeinu tiktai dėl to,
Kad naktį būna kitos mintys.
Ir nenorėčiau to kartot –
Pati gali juk pasirinkti:
 
Arba prinokę obuoliai,
Bet jie ant žemės greitai pūna,
Tad jei pasiseka kuriai –
Tiktai atkąsti kartą kūno.
 
Arba su vėju į laukus –
Kurį bučiuoja nuolat gėlės.
Deja, ne visada dangus
Bus žydras ir nesusivėlęs...
 
Bet viltys grįžta visada,
Kaip ir sugrįžta šiltas vėjas.
Ir pasibelsiu aš tada
Dar kartą pas tave atėjęs...