Nesvarbu, kad tylu, nesvarbu, kad naktis –
Meilės jūroje maudosi širdys.
Nebaisu, kad išauš, ir audra jei atklys,
Mus aistringai mėnulis pagirdys.
Nebaisi pilkuma ir rasos šaltuma,
Kai dvi širdys lyg obelys žydi.
Ir per purvą viena, ir šalia brisdama  
Aš jaučiau, kad jausmais mes apvyti.
Kai liepsnoja gaisrai, teka lai vandenai –
Neišvengiamas laiko bėgimas.
Ir jaučiu, kad tave davė man kasdienai,
Nes likimas juk viso to imas.