Lietuva, brangiausia žeme, tu didybė,
tu — dievų romovė mums šventa,
tu — keliai pasaulio susipynę,
laisvės paukštė nuo retežių kruvina.

Tu ėjai pasaulio kryžkelėm dulkėtom,
tu buvai bažnyčių bokštuose aukštai,
tu verkei grandinių skausmo palytėta,
su tavim raudojo dangūs ir skliautai.

Tavo sūnūs nešė tau vainiką,
duonos kvapo, amžių dvelksmo ir dainos,
tie žiedai prie tavo grožio tiko,
Viešpatis ją globė miestuos ir laukuos.

Tu ėjai, klupai, kentėjai, kėlei,
tavo sūnūs nešė kryžių su tavim,
ir nelaisvės žudantys juodi šešėliai
krito su visom grandinėm nebūtin.