Laiškas ant gandro plunksnos
Ko palinkėti tavo gražiai šventei — mokėki džiaugtis kiekviena diena.
Tik neskubėk, sūnau, gyventi — jaunystė — Dievo dovana.
Nupiešiu kovo atviruką ant gandro plunksnos didelės.
Pavasaris laukais atrūko — jis tau nusiųst laišką galės.
Įdėsiu tau varnėno šneką — jį šįryt pirmą kartą pamačiau.
Tu paklausyk, kaip upeliukai šneka — ir darosi kasdien šilčiau.
Įdėsiu aš žibutės žiedą iš šilelio — šalpusnį — kumeliuko pėdą pagriovy.
Pamiškėje jau plukės galvas kelia — ir pempės sveikina „gyvi, gyvi“.
Visa gamta bunda nuo saulės — ir pliaukši žuvys vandeny.
Tegul gražus bus tas pasaulis, kuriam laimingas gyveni.
Mokėk pajusti ryto rasą — ir nusiprausk pavasario lietuj.
Ranka paglostyk beržo kasą — jie išsipins kasas jau tuoj.
Nusišypsok purienos žiedui — tu paklausyk, ką pasakys.
Nušluostyk beržo ašarą, kai saulėj rieda — mokėk pažvelgt į mylimas akis.
Kokie minkšti karklų kačiukai — tegul vėjelis švelniai apkabins.
Siunčiu tau kovo atviruką — tegul gimtus namus širdy primins.