Nors ir žaidei žiūrėdamas kortas,
Tu pralaimėjai, Dieve mano,
Nes lošėm ne iš amžinybės –
Iš likimo.
 
O vėjas tas,
Kuris šiandien nurimo –
Tik laikinai ir tik už kampo namo...
 
Nustemba net kiti –
Nemano,
Kad apsisukti galima ir priešinga kryptim.
Parklumpa...
 
Tačiau juk jis sugrįžta neatimt.
Tik... mea culpa –
Vėl toliau gyvenam.
..........................................................................
 
Tu pralaimėjai, Dieve mano –
Leisk atsipūsti – dar atgausiu amą.