Tarsi būtumei nuodėmė
Žodžiai kniumba
Parnešę man tavo tylėjimo nešulius
Ir pažyra
Klaustukais, šauktukais ir daugtaškiais.
Ar ilgai
Spausi sielą it šalto pavasario pašalas?
O gal teiksies greičiau
Iš skausmingų minčių išsikraustyti?
Tavo vardą išgremšiu tulžim
Tarsi būtumei nuodėmė,
Dar kol kas nežinau,
Kuo pūliuojančią atmintį tvarstysiu.
Subrandink manyje
Saldų kerštą gyventi savęs nebenuodijant,
Nebespirgant už aistrą
Šėtoniškam pragaro karštyje.
Gal manei,
Jog vienatvėj gyvensi geriau nei kalėjime?
Na, pajusi ir tu,
Kaip išeinančių žingsniai ataidi.
Aš nesaugosiu
Tavo tylėjimą dailiai sudėjusi,
Išblaškysiu
Po nieko visai nebereiškiančią raidę.