Tavo apsilankymai tapo tokie reti –
daug dirbi: leki iš ryto į vakarą?
Bet išdaigas, manau, vis dar kreti,
ir griežta visuomenė tave bara?
 
Girdėjau, vėl nori eiti į kryžiaus karą?
Prieš ką? Kodėl? Nekrėsk šposų.
Neskubėk, nesipuošk įžūliai ir ryškiai,
nerūkyk žolės ir pigių papirosų.
 
Nesudegink tiltų ir laiškų vakarykščių,      
kur žodžius iš širdies kas vakarą sėjai,
kai prie sienos stovėjai su pakeltu nykščiu – 
ar nuo tada daug žodžių ištesėjai?
 
Bet išdaigas, sako, kaip seniau kreti –  
neišaugi iš kvailokų vaikystės šposų.
Tik sugrįžimai į namus jau šalti ir reti –
girdėjau, esi vienas didžiausių bosų.