Rytas buvo tylus ir toks tyras...
Ant šermukšnio miegojo dvi sniegenos,
O dangus tartum žydras safyras
Daug brangesnis atrodė, nes niekieno
 
Jo nepalietė pirštai. Ir alkis
Ant sušalusių medžių dar negimė.
Neprabudome – akys vis merkės,
Nors atrodė, kad viską mes regime.
 
O galbūt tik sapnavom...
...................................................................
 
Šventovėj
Mano maldos ir tavo tikėjimas
Sunkiai gimusią tylą sugriovė –
Juk tą rytą mes paukščiais girdėjome.