Tave jaučiu, sugrįžtantis pavasari,
Toks tolimas ir artimas šalia namų.
Šiltas lietus pažadina kaip ašara
Iš naujo inkilo, kuriam kol kas ramu.
Skambės lakštingalos ir žavūs vieversiai,
Čirškės smagiai ankstyvuos tavo spinduliuos.
Į saulės šypsnį linksmas atsakai grakščiai,
Tas tyras kvapas vėjui supant užliūliuos.
Ir jau girdžiu arti paukštelių klegesį,
Tartum  pamišo medžiai – puošias – kaip gražu!
Jie į šakas lopinėlius sau segasi
Žalius – aš taip arti šalia tavęs esu.