Veriu dėžutę pašto tyliai...
Ir šįkart – nieko nerandu.
Iliuzijų subyra pilys –
Gal be tvirtų jos pamatų?

Taupesnis žodis – parašytas.
Laiškai juk saugomi ilgai.
Žodžius, kur daugtaškiais iškritę,
Kaip norisi, taip ir skaitai...

Sakyti žodžiai pasimiršta,
Nes jų įrėmint negali.
Juos vagia laiko rūkas tirštas,
O prisiglaudžia – jau kiti.