Paklydo laikrody gegutė,
Rodyklę užkabinus kojom.
Sustoja, plasteli truputį,
Tik kū ir kū
kvailai kartoja.
Galvoj sraigtelis suklibėjo,
Suardė raibės balso paštą.
Nejau lyg išblaškytą vėjo
Netikrą laiką
teks išmesti?
Ir kas gi bus dabar, galvoju,
Kaip sužinoti, kas dar tikra?
Galuojuos vabalu bekoju,
Bandau ropot
per laiko stiklą.
O, sliduma! Už ko laikytis,
Kai kelią aitrina likimas?
Ir sutemos pakampiuos žydi,
Kad net mirtis
kikenti ima.
Supurtau laikrodį – gegutę.
Gal tas varžtelis grįš į vietą,
Atbus kukavimas menkutis,
Ir klumpes leis
toliau dėvėti?