Paklydo laikrody gegutė,
Rodyklę užkabinus kojom.
Sustoja, plasteli truputį,
Tik kū ir kū 
               kvailai kartoja.

Galvoj sraigtelis suklibėjo,
Suardė raibės balso paštą.
Nejau lyg išblaškytą vėjo
Netikrą laiką
                teks išmesti?

Ir kas gi bus dabar, galvoju,
Kaip sužinoti, kas dar tikra?
Galuojuos vabalu bekoju,
Bandau ropot
                 per laiko stiklą.

O, sliduma! Už ko laikytis,
Kai kelią aitrina likimas?
Ir sutemos pakampiuos žydi,
Kad net mirtis
                 kikenti ima.

Supurtau laikrodį – gegutę.
Gal tas varžtelis grįš į vietą,
Atbus kukavimas menkutis,
Ir klumpes leis
                 toliau dėvėti?