Išlauksiu
Visiems prabust jau privalu.
Nekaltas juk pavasaris,
Kad mes skrynelę praveriam
Dėvėtų žodžių ir jausmų...
Ir bastos rūškana diena,
Kol glustelti nenori dar
Ta šiluma – lyg podukra –
Abu kaltus apeidama.
Kai nuoskaudos išneš ledus,
Lengvai užgaus manas ausis
Ne vėjo – tavo kuždesys...
Išlauksiu... Ir tikiu – taip bus.