Kai nesimiega, mintys vaikšto 
viršum žvaigždėto svajonių tilto. 
Jei tik galėtum pasivaikščiot, 
vidurnaktį iš karto tu pakiltum. 

Pradėtum pildyt minties galybę, 
nereiktų mirksėt plačiom akim 
Ir besivartant šiltoj lovytėj 
nekantriai laukti ryto aušros. 

Bet aš nabagas, naktinis paukštis, 
tokios sau valios leisti negaliu. 
Todėl daugybę laiko veltui 
praleidžiu nemigo naktų.