ant galvos mums tinkas byra
dažų kvapas toks svaigus.
brigada –lyg vienas vyras, 
bet suluošintas žmogus...

galva nuo garselio skyla
prieš akis – upės sala.
kur betonas tas pradingo?
gal sulūžo mašina?

rankoj cigaretė smilksta,
sumuštinių ryšulys...
mums už nugarų turės būt
gal pašiūrė, gal pilis...

mėtos lentos, mūro blokai
armatūros gabalai...
dėžės, stiklo vatos kuokštai,
žaidžia smėly katinai...

ir šio viešbučio likimas 
kybo klausimu ore:
ar bus lemta jį užbaigti?
ar palikt, kaip visada?