Sprogstantis pavasaris (triptikas)

1. Sprogimas
Šiandien sprogo muilo burbulas
ir sužibo ryški supernova.
Kitą mėnesį, o tai bus jau kovą,
jos šviesa pasieks mano akis –
ir jos ims ašaroti,
mano ausis –
jos ims kaisti ir raudonuoti,
mano nosį...
Ir tada garsiai nusičiaudėsiu.
Kažkas danguj sujudės ir pasakys –
į sveikatą.
Kažkas pasiūlys gerti ramunėlių arbatą.
Kažkas lieps apibėgti olimpinį
garbės ratą,
o kai kas svies į mane purviną batą...
Pavojingas yra tas pavasaris,
prie kurio mirtinai prilimpi,
į kurį iki kaklo įklimpsti...
 
2. Meilė
Šiandien vėl nusipirkau mažą gyvatę,
laikysiu ją šiltai užantyje, užsiauginsiu
ir rudeniop nudyręs jai odą,
pasisiūsiu diržą –
juo nuplaksiu savo ir svetimus –
ops, nežinau, kurie artimesni –
vaikus, idant jie taptų laimingesni,
o kai pavargsiu po sunkaus darbo,
senoje bočių trobelėje
pakabinsiu diržą ant vinies,
ir išvažiuosiu į Norvegiją
ilsėtis ir medžioti trolių.          
 
Svetimas yra tas gyvenimas,
prie kurio mirtinai prilipau,
sunkiai (pri)gyja,
bet be jo(s) gyventi negaliu.
 
3. Trikampis
šiandien vaikšto po miestą vaikinas
Tomas
savo jausmų nesuvaldo
dar ne Karalienė Eglė verkia Žilvino
rūmuose
nes neturi nė vieno savo baldo
o pats Žilvinas kavinėje ne vienas
apsuptas žalčių
juokus
iki vėluojančio vakaro skaldo
srūva stiklu
ir susiraukšlėjusiu jaunuolio veidu
pavasario lietus
kuris kviečia mus  burtis į krūvą
po skėčiu
tai mūsų bendruomenės
gyvenimas čia
ne kinas
 
jis toks toksiškas
tas gyvenimas
kad net mirtinai
prie jo jauni limpa
Langas Indausas