Kas už lango žvaigždes užgesino,
Kol eilėraštį tavo skaičiau?
Švelnūs žodžiai kaip vynas svaigino.
Budo jausmas... panorau daugiau.
Jis man sakė: ateik, tolimoji,
Pasidžiaugsim kartu naktimi.
Gal atrasim abu, ko ieškojom.
Nebijok – patikėk manimi.
Troškau pirštais mėnulį paliesti,
Jo ryškia pilnatim apsigaubt.
Jis man mojo, viliojo ir kvietė,
Ir su juo iki ryto tirpau...
Pabudau – supratau, viskas tikra.
Ir žibintas dar snaudžia šalia.
Toks švelnus palytėjimas liko...
Nors buvau tik sapnų dalele.

Sukurta: 2015-02-26 20:11:01