Per nykų rudenio peroną
Pavargus saulė tyliai brenda.
Užmerkus akį semaforui,
Ji bėgių nugaras galanda.
 
Tik vienas užmirštas keleivis
Į vakarus žvilgsniu palydi
Ne traukinį, o bėgių aidą...
Jo akys ilgesiu dar žydi.
 
Ir ieško ašara sau vietos
Ant saujoj likusios monetos.