Nepalikti, nesvetimi – išėję patys.
Stovėdami ties dangumi
esybę savo reiškiame aukščiau
nei dangūs, žemės, jų būtybės.
Suprasdami (galbūt) daugiau
nei pirmas žemiškasis
nesąmoningai (?) – sąmoningai (!)
išsižadam savęs.
Dabar – tik trumpas sustojimas.
Toliau – sugrįžt namo
ar pasilikt lauke
atradus kitą savo "aš" ...