tavo natoj gimsta 
mano eilutė 

sutemos glosto 
pavargusią ranką 

nemirti išgrot 
paskutinę sekundę

kai tavo širdis į mane  
atsitrenkia 

kai lenkiasi naktys 
prieš švintančius rytus
 
vėjas suklumpa  
paguodos ugny 

aš nuogą save
tavimi tik užklojau

išdrįski šiąnakt
apsigint manimi