Deja
Susapnuok mane bekojė ir berankė,
Man bežodė. Žodžiai – praeity.
Aš tave kas rytą susapnuoju –
Tu begarsius sakinius kuri.
Ir judi grakščiau nei balerina
Nugaroj su angelo sparnais -
Tiek stovėjus dulkinoj vitrinoj
Laukdama, kad pirkti užsigeis.
Aš pirkau. Sumaigytą milijoną
Išsitraukęs iš slėptuvės naktyje,
Bet, deja, gavau tiktai sijoną –
Laikas dulkėm pavertė tave.
Tu tapai berankė ir bekojė,
Tiktai žodžiai puvo ant grindų.
Būna metas, kai kartu klajojam.
Būna. Tau beprasmiškai kalbu.