Dykos pavasario ir gavėniautojų dainelės
Supk mesk mane
jauną, pasauli,
iš savo paslėpsnių,
kad pasiekčiau nesvarėjimą,
kad panuotykiaučiau lig valiai,
sviesk mane, išžaliuotas pasauli,
nuo savo žirgėtų sūpynių, kad
pasiekčiau aukštąjį kalną,
kad mane pasitiktų
su žibintu ir su žiaubere,
kad gaučiau atlikti tris užduotis –
tik keturiolika stabtelėjimų –
numirt-prisikelt-numirt –
supk mesk mane, pasauli,
iš savo paslėpsnių –
iki žiedo,
iki derliaus,
iki pakylėjimo.