Ašei dažnai patemiju, kad dabar daug kas perka kažną kakias knygiūkštes ir inkišį galvas ažsijama kažną kakiom baikam.
Anų nedelej ir ašei, aidama pra kijoskų, nuspirkau tų knygelį su kryžią žodžiais, mat ana ne brungi, tik suskirstyta kažkakiais kvadratais ir linijam. Veiziu, kake gi ti šposai rašami, e tinai klausimėlis „Naminis paukštis". Nu, mįslinu, kaks lingvas klausimas, ir čiumpu peštukų, inrašau „kundis“. Nu kaks gi kitas naminis skraiduntis ir nigdi iš namų neišainuntis paukštis gali būte, bet netropijau, netiką. Veiziu kitų klausimų — „Anglijas pilietis“. Nu, čia tai jau žinau, kas gi kitas gali būte, jei ne letuvis — jų gi tinai un kožną žingsnę... Vėl netropiju...Taliau vardinu iš ailąs pagal respublikas: latvis, linkas, ukrainietis... kal atainu lig Anglijas ir čia jau tropijau — anglas. Kaip paprasta, ale chytrai paklausta, e ašei tiek laiką pratrotijau...Tai nusispjovus mečiau šiūkšlių dežen tų knygiūkštį ir nuvejau kitan kumburin gulte pogulią, e čia begulint gali išgirste natūraj kryžią žodžius, mat gyvinu blokiniam nami ir ažu sienas viskas girdis. Tinai gali išgirste ne tik šeimąs suskryžiavusius žodžius, bet ir meiląs garsus: ah, ooo, gerai... Štai anų rytų girdžiu, sasiedka klausia savą vyrų: „Kadu grįši iš darbų. Grįžk laiku.“ E tas atsake: „Aš ne sinoptikas, kad žinoč, kas bus pa aštanių adynų." Čia pačiute jau da garsiau šaukia: „Nemegink grįžte, latre, velai, negausi est ir neinslaisiu gryčian.“ Va kur tikri KRYŽIĄ ŽODŽIAI, ir neraikia sukte sau galvas, kaip anys suskryžiuoja...