XIX 

... o kanklių muzika nerimsta. 
Iš pašaknų pasaulį muzikuoja. 
Kas ten? 
Kokia dalia kieno? 
Kokie  likimai? 

Iš ten ištryškę šnekasi šaltiniai, 
kapu įėjusi, iš ten 
gilė mažutė ąžuolėlį kelia. 
Pilėnai ten su kunigaikščiu Margiriu, 
surinkę savo pelenus, 
vėl aukštą pilį stato. 
Ten pareiga išėjusiems atgimti 
ir vėl visa žeme, 
visais vandenimis  ir dangumi 
atgal namo sugrįžti. 

O tu, būtie, tu – amžina. 
Nebūna taip, kas buvę 
ir ūmai – nėra. 

Slaunus Žolyne, o Rugy, 
koksai gražus, karaliau, tavo vardas. 
Girdi? Per vidurį tarp pašaknų ir viršūnėlės 
dūzgia bitelės...