Vėjas pučia, lapą neša – lyg gyvenimo tekmė,
Nepaplauksi tu prieš srovę. Tai lyg kelrodė žvaigždė.
Daug ištvert reiks, kaip tam lapui, pasiklydusiam toli,
Buvo gyvas savo siela, o dabar gyvi kiti.

Lyg gyvenimo paveikslą – nutapysiu šaltą žiemą,
Nutapysiu žalią mišką, nutapysiu gėlę vieną,
Bet tarp laimės ir nelaimės, neapykantos ir meilės
Nutapysiu vieną lapą, bet be sielos ir be baimės.