Smalsi žmogaus prigimtis –
Nuolat nosį kišti ten,
Kur nereikia.

- - -

Nereikia stebėtis
Katastrofomis, kataklizmomis, klizmomis –
Galbūt per toli jau užėjom?

Nerimastinga žmogaus prigimtis –
Nuolat veržtis į tūkstantį pusių,
Į išorę išsinerti iš kailio, kad matytųsi siūlės.

Kai turistams-golemams neužtenka
Egiptų, Tunisų, Turkijų, Kiprų...
Jie nori išskrist į Mėnulį.

Juk Strelka ir Belka su žiurkėm
Perskrodę kosmoso erdvę
Šypsodamies grįžo į Žemę.

Kai jau net ir moterys atostogų skrenda į Marsą,
Kuo prastesni objektyvūs japonų turistai,
Į objektyvus (skafandrus) Visatą uždarę?

Kai Nikita Chruščiovas grumojo pirštu:
„Štai Gagarinas skrido į kosmosą,
O Dievo nematė“!

Akiniuočių banda plojo katučių,
Į orbitą šaudė šampaną ir sakė...
...ir sakė: „Juk taip mes ir sakėm!“

- - -

Net daosistai (ir tie)
Galbūt buvo teisūs, kai mokė:
„Gali iš trobos neišėjęs pažinti visą Pasaulį“.

O Šventas Grigorijus (Teologas)
Antikos filosofams tarė:
„Žmogus yra makrokosmosas mikrokosmose“.

Iš skausmo plyšo suglumusios galvos
(Iki šiol tebeplyšta) –
Iki galo suvokti negali...

- - -

Nerimastinga žmogaus prigimtis –
Nuolat veržtis į tūkstantį pusių,
Į išorę išsinerti iš kailio, kad matytųsi siūlės.

Smalsi žmogaus prigimtis –
Nuolat nosį kišti ten,
Kur nereikia.

Kosmoso (-ų) turistai,
Nepažįstantys
Patys savęs.