Prisimenu namą, taką pro miška,
Biaržu žalumą, pelenėlos kai žydž.
Debesys juodi mana paukštį parklupde —
Krent vė į žemę ne plunksnos — vainiks.

Po lietaus pakvimp da labjau ramunėlos,
Dalgis sugulde ant griove eilom.
Kmynai išbarste sava sėklas į duono,
Po langais pražyda balta veidą jazmins.

Prisimenu namą, taką, jazminą...
Ko liūdž motinėla —
Apžėla arims.