Skriauda užsitraukė
tarsi eketė,
Tačiau dar pašaukia
iš sielos kertės...
Sunku save teisti,
kai kaltas nesi,
Tik apmaudą juodą
širdy vis verpi...
Žinau, Kristus mokė:
atleisk – palengvės...
.................................
Atleidau suvokus:
O aš – be dėmės?