Išleisiu melsvą vandenį į upę,
Pakėlus mažą užtvanką prie tako.
Suvalgysiu duonelę rupią,
Klausysiuos, ką man miškas šiąnakt sako.

Jis oš pušelėm ir mojuos paparčiais,
Man glostys kojas šakomis mėlynių.
O aš žingsniuosiu per kemsyną sparčiai
Į išdagą link avietynų.

Genys stuksės į mano žingsnių taktą,
Gegutė suskaičiuos, kiek metų dar beliko.
Suranda jie į mano širdį raktą,
Jų giesmės šiandien gilų įspūdį paliko.

Stuksena man širdis kaip genio snapas,
Aviečių krūmų vis dar nematyti.
Nukritęs priešaky spalvotas lapas,
Atrodo, nori man kažką sakyti...

Puiku miške, gamta mane maitina,
Mano dvasia čia įkvepia daug peno.
Pušelių kvapas nuolat atgaivina,
Mylėjau šitą mišką aš nuo seno...

2006 09 25