Motina Žemele,
lenkiuosi tau,
tiesiu rankas
tave apglėbti,
šypsausi tau
saulės spinduliu.
Žeme Žemyna,
mūsų maitintoja,
mūsų užtarėja,
basomis einu
per smėlį,
per juodą grumstą,
per molį.
Iš tavęs
gyvybė eina,
iš tavęs
išteka šventi šaltiniai,
į tave
šaknis suleidę
senoliai ąžuolai.
Žeme Žemyna,
iš tavęs
nuo lopšio
ligi karsto,
nuo ašaros
ligi šypsenos.
Klūpiu ant kelių
ir tau dėkoju,
kai kyla rūkas
iš tavo delnų.