Prašau, neišbarstyk
Vilties smiltelių,
Kai sniegas kris
Virš vakaro stogų.
Ir toks sunkus
Nerimastingas kelias,
Kuriuo ėjai
Daug sykių link namų.
O jie tušti jau,
Tik spyna ant durų,
Ir tuščias kiemas,
Svetimas šuva aploja
Iš kažkur čionai užkliuvęs,
Ir ta balta beribė tyluma...
Tik tuštumą širdy
Pasėja žvaigždės,
Mėnulis luotu irstosi dangaus.
Sugulę sąsiuvinin
Liūdnos raidės —
Lyg ilgesys beribis
Ranką spaus.