Senelis guli patale
ir aš – savoj lovelėj.
Patraukia pririšta virve
ir pasupa... Miegelis
išsiveda mane...

Išdykę broliai augesni,
(bet mano triratukas!)
apie visas namų kertes
gal tris ratus apsuko...
Ir praminė verksne.

Senelį klausiau: Saugai ką
po pagalve pakišęs?
Matau – gilyn dosni ranka...
Pasakė atsigrįžęs:
Verksnele, spausk delne.
..........................................
Išėjo ten, kur ir visi,
savus metus atbuvę...
Bet atminties gija šviesi
sapne, kely užkliūva.
Ir tas dienas semi...

Gyvenimas tarsi ledu
praslydo. Dienos dužo...
Už durų krebžda pamažu,
trepsena: brūžu, brūžu –
Manieji broliai du...