X
Atrodė, lapas sukuždėjo.
O gal žolė? Šešėlis?
O gal Eilėraštis atėjo?
Dar retkarčiais ateina –
patỹli ir išeina vėl.
 
Matyt, nelengva jam,
nevengiančiam pamąstymų kaip peno; 
susigyveno ir atrodo, kad be jų
kaip lietui tralialia
nedaug kam reikalingas.
 
Ne lapas sukuždėjo, ne,
ir ne žolė, šešėlis,
ne Eilėraštis atėjo;
 
kad ir nematoma, tačiau šalia
sustojo gyvastis
į vėjo dvelksmą panaši,
o dar labiau į tai,
ko, savyje išgirdęs, klausiau neretai:
iš kur ir kas esi?
 
Dabar gi:
– Dar vis kelionėje, regiu.
– Dar vis.
– Ir atsigręžti atgalios netingi?
– Dar ne.
 
Ir atsikvėpusi giliau:
Išties iš pašaknų kankleliai skamba.
Atrodo, taip ir dainoje girdėjęs –
per vidurį, esą, bitelės dūzgia,
o viršūnėlėj sakalai gyvena

Prašau, neredaguok
Ir nemanyk, kad nemačiau
išėjusio su Mirtimi pašokti.
Toks linksmas, kad nesupratau išsyk –
gal girtas, pagalvojau.
Nusilenkei, už šokį padėkojai,
o šit ir vėl girdžiu,
kad ir aukštai būti nenori.
O jonvabali,
nežinau ką pasakyti tau.
Gal kiek vėliau, už tūkstantmečio,
kai ir aš į reginį
kaip ąžuolas išnoksiu?
  
– Tikiuosi, nesapnuoju, – pasakiau,–
vokais užklodamas akis,
ir nors dėl to nė kiek netemo,
dar prikergiau:
– bet jeigu tu kitaip manai,
tai bakstelėk į šoną.
 
– O jeigu ir sapnuotum, ar manai,
kad jie, sapnai, iš nieko dygsta?
Man buvo įdomu
išgirsti apie dievą daugiagalvį
Tai vardas jo ar piešinys?
 
Man piešinio reikėtų.
Portretą, atvaizdėlį savo
Labai norėčiau pamatyti.
Ir nemanyk,
jog nežinai, ką tau kalbu.
Sakau: norėčiau pažiūrėti į save
Dievulį Delno.

Kai dvasioje,
kai toks, koks aš dabar,
pačiam nelengva patikėti, kad esu.
Man reikia į materiją įkristi.
Man reikia kelnių, batų, marškinių.
Man reikia šukų galvai (ar galvoms) šukuoti,
bet, žinoma, pirmiau galvos (arba galvų).  
Man reikia rankų, šaukštų,
kitaip – man masės, kūno reikia,
materijos, kad, smūgį kirsdamas kitam,
galėčiau jausti, kaip kam skauda,
taip pat – ir man.
O va, kaip toks, kai dvasioje esu,
net rankos negaliu paduoti.
 
... ant delno auga ąžuolėlis.
Ir pučia vėjai keturi...
 
– Dėl ąžuolėlio būk ramus.
Aš pats prie jo tau pažadu pabūti,
nors jau anksčiau būrelis angelų
sargyboje išėję budi.