Man gera, kad tu gyveni
Giesmėj, maldoj, dainoj, many,
Rasos lašely ant žolės,
Smiltelėj smėlio pakelės.
Zuikuty saulės linksmame
Ir Grigo Ratų vežime.
Važiuoji sau — pamoji man —
Žvaigždelę švysteli riman.
O Paukščių Takas toks ryškus
Per žemę, dangų, per miškus,
Taip, kaip tada, ar dar meni?
Man gera, kad tu gyveni...

Man gera, kad tave turiu
Pagairėj vėjų keturių,
Sunkioj akimirkoj lemties
Ir ašaroj nykios būties.
Gelsvam lazdyno žirginy,
Rasotos gaisrenos ugny,
Ir sniego gniūžtės kritime,
Ir vyšnios žiedo baltume,
Gilutėj ąžuolo žalioj,
Likimo pilko nevalioj,
Tarp laiko smilčių pabirių —
Man gera, kad tave turiu...