leisk išausti tave 
iš dienovidžių raštų
iš žvaigždėtos tylos
ir tamsos kuždesių
kai ankstyvam ryte
mano siela ten vaikšto
ir bijūnžiedžiai 
slepia mane ir tave
  
leisk išausti tave 
iš suskilusių indų 
porceliano šukelę 
suspaudžiu delne

prašau leisti
nesakyki man ne