Mylėk mane tyliai, kad šuo nesulotu.
Tu myli ? Ar tik vaidini?
Visai neprotinga , dabar pasirodyt
Tau būtų tokiam vaidmeny.
 
Ir mylinčio vyro...aistringo meilužio,
Sukurtos jau rolės seniai.
O jausmas užplūdo,
Lyg vėtra atūžė, tai kas, kad žili smilkiniai.
 
Žinau, kad galėtum ,dėl manęs ,pabūti
Šešėliu prie mano širdies.
Padėti, suprasti, paguosti truputi.
Ir draugišką ranką ištiest...
 
Gyvenimo scenoj, mes esam ,ne vienas
Mes esam medinė lėlė.
Aistra suvaidinta, širdis padalinta,
O žvilgsnis juodoji skylė.
 
Mylėk mane tyliai, kad šuo nesulotu.
Mylėki ! Mylėsiu ir aš.
Gyvenimas vienas ir mums jisai duotas,
Ne tam, kad vienatvėj užgęst .