Tu atėjai į širdį per pavargusį pasaulį
Ir atnešei į miegą kvepiančias žoles.
Nors ir ilga kelionė – dega tavo saulė –
Visai kaip sapnas pas mane upe iries.

Ir mano džiaugsmo lašas sužydi krūtinėj,
Ilgai ilgai aušrinėje žydės.
Žiedai liauni, tačiau jauni – pavasariniai,
Sparnais pakylu grįžusios kregždės.
Vėl kupina visa pavasario padangė –
Jausmų besaikių mirgančios žvaigždės.
Dar neseniai prie mano kojų nuoga rangės
Vienatvė – pasiklydo ir aidės.
 
Tu atėjai į širdį per pavargusį pasaulį
Ir atnešei į miegą žydinčias gėles.
Panaikinai iš sielos skaudulį bekaulį,
Išlikdamas šalia – širdis tave mylės.