Per visą vakarą ant delno žaidė boružė –
Juodi taškiukai tarsi būtų mano.
Ji atlapojo langus į beprotišką gegužį,
Pasaulis veriasi lyg iš ekrano.
Atmerkite akis ir šaukite pavasarį,
Nakties nėra – naktis numirusi.
Ir bėkime basi jaunam gegužyje –
Dangun lyg pasakon atsimuši.
 
Tegul padvelkia boružėlės prabanga,
Tegul šimtais taškiukų švyti ryto oras.
Beprasmiškus šešėlius skrydis nuveja,
Ir mus palieka apmaudas lipnus ir storas.