Viduje
Nenuorama protas nurimo.
Nepasiekė tikslo strėlė.
Išdygo iš dyko buvimo
nevaržoma žodžių eilė.
Pažįstama man iki skausmo
brunetė Bemiegė Naktis
žmonėms, pasigendantiems jausmo,
kuždės. Bet ar jie išklausys?
Užgros beklavišė armonika.
Pakvips ištylėtu sniegu.
Ir pervažiuos kurčią daltoniką
ant perėjos, mąstęs: skubu.
Guliu. Negaliu aš pakeisti
net savo rytojaus, deja.
Nemoku pasauliui atleisti,
nes viskas yra viduje.