Šventadzieniai liškiaviškių parėdai
Veikėjai:
Magdė – bagota merga, Ona – Magdės pussasarė, Marcynas, 2 mergos.
 
Ona. Labas pussasara. Ale kap aš tavi sanai ragėjau.
Magdė. Nu labas, labas. Kap tu ca laikais? Kap drūta?
Ona. Gerai, acū Dzievuliu, gerai. Ale tu ca ir pasrėdius? Gal ca tavo nauji šici               
šventadzieniai rūbai?
Magdė. Nu tep, motulė nesaniai intaisė.
Ona.Tai tep pasrėdius gal ir in vakaruškas aisi?
Magdė. Ne, motulė nelais. Aš gi jų turu ne vienus.
Ona. Nu tep, tep. Parodzyk iš arcau, kokis ca tavo andarokas? Ava ir iš kokių gerų siūlų.  
Vilnonis jis ca ar pusvilnonis?
Magdė. Nugi vilnonis. Dvinycis. Nesaniai išsiaudiau.
Ona. Nu kap gražai margas. Kiek ca tų spalvų? Dzvi ar penkios? Nu penkios. Kur tu tokios    gražos kvarbos gavai?
Magdė. Nugi motulė parūpino. Sako: visos nešoja mėlynus, violecinius, žalius, tai aš tau intaisysiu raudonų, tai iš visų išsiskyrsi.Va dar tokiom dzidzulėm klėtkom.
Ona.O iš kiek ca jis palų pasiūtas? Iš trajų?
Magdė. Nu ne, iš keturų, dar visos tep siuvas.
Ona. Parodzyk, už nugaros paraukta ar kvolduota? Ale kap gražai krinta? Kap zvanukas.
Magdė. Nu apacų kap katros dar pagražina vilnonių siūlų pynuki, pirkcini šarstuki, juodo
aksomo juosteli, nu ale aš nenorėjau.
Ona. Ale kad ca tavo ir šniūrauka iš pirkcinio šilko ar šilkinio atlaso. O gal ca kašmyras ar brokotas?
Magdė. Nu matai, kad pirkcinio šilkinio atlaso. Dartės drabnai klėtkuoci ar tamsūs vienspalviai, namie ausci vilnoniai ar pusvilnoniai jau visom pabodį.
Ona. O kap ca joj per vidurį kirpta, pridurta su kvoldais? Ajai, kap gražai padaryta –  su keturais paplacytais skvernukais. Nu ir kaklas kap gražai padarytas: apvaliu iškirpti ir  priekin be jokio indūro.
Magdė: Nu tep, tep. Sėdam ca kur pavėsin, ba bažnyčon tep sušilau.
Ona. Kiba stacijas ajai?
Magdė. Aik jau, aik.
(Sėdas an suolo).
Ona. Kad tavo ir kvartukas naujas, bažnycinis.
Magdė. Nu va, ca tokis austas ir dar pasiuvinėtas rombais, kvietkais. Motulė žadėj intaisyc  baltų fabričnų su karūnkėlėm, ba marcinkoniškės dartės labai an tokių pasnešį. Žinia, juodo ar vyšninio audzinio kvartukai, kad ir labai gražais kvietkais ar arnamentais išsiuvinėci, kad ir su karūnkom, ale vis cik ne balci.
Ona. Parodzyk iš arcau, kokių tu ca juostų užsirišus? Kokia ca joj: rinkcinė ar kaišycinė?
Magdė. Žiūrėk, kokia ca joj: ca ir rombai, ir žvaigždukės. Jau dartės nedarau nei tų ražalių, nei ožkanugarucų.
Ona. Ar ir šitų audei prisrišus an juosmenio?
Magdė. Nu tep, kitų galų permetu per kelį.
Ona. Ale tavo ir bluskelė graži. Duok paciūpoc. Ar ca joj bovelninukė, ar šilko, ar  vilnonukė?
Magdė. Nugi matai, kad bovelninė. Dar va ir išmeraškuota. Žiūrėk dar per vidurį sūlė
užsiūta, kad guzikus pakavotų.
Ona. Ale tavo stangų ir poterkų grožis! Kokian kromelin jas pirkai?
Magdė. Noigi Merkinėn, pas Joškį, motulė dar ir čeverykus prigriebė. Sako: nevaikščiosi gi
su čiūnkėm ar kadokucais.
Ona. O an galvos kokis gražus vainikaicis.
Magdė. Nu tai ne tep kap tavo. Prisbraiškus pienių, bile kvietkas. (Ona nusgrįžta).Tai ko ca uširdai? Aš karūnėlės dar naujos neinsitaisiau, o skaralį prisryšėsiu, kepurėlį prisnešosiu, kap apsižanysiu.
Ona. (susdomėjus)Tai gal jau kokį nusižūrėjai?
Magdė. Ai... ca vienas tokis kabina, vis pakibina.
Ona. (necikėtai pamato) Nugi žūrėk, ar ty cik ne Marcynas su mergom štorauna?!
Magdė. Kiba kvaraba jau! Pažūrėk, kap aš ca atrodau? Ar nesusvėlus?
Ona. (nekraipia dėmesio in Magdį, žūro cik in Marcyno pusį) Gerai, gerai... Ale kap išaugis, kap ištįsis ir kap pasrėdis, išsipuscis. Gunčalė nauja, iš pylko gero milo ir dar pagražyta juodu juosteli. (Nusrangia gunčalį). Marškiniai iš tolo švieca. Kažnia lininiai ausciniai ar pirkciniai, tunikinio kirpimo, su perpetėm, ar su gorsu, užsagami cies viduru, ar šoni?
Magdė. O tai tau ca dartės parūpo, ar tu jį nuranginėsi, kad tep cakavinies?!
Ona. Nu kas ca tokio?.. Nei pascakavyc nemožna! Dartės tų vyrų marškiniai irgi interasni būna. Mandrasni nešoja su bovelniniais kalnierais, krūcinėm ir rankogaliais. Kap  katrų bernų marškinių krūcinės pagražytos rumbukėm, klostukėm ar net dantukais.
Magdė. Ale cikrai, kokios gražos kelnės ir šniūrauka, gal bovelniniai?!
Ona. Man rodos, kad ty bus metmenys bovelniniai, o ataudai  vilnoniai.
Magdė. Ale ir čebatai koki gražūs kramavi, pritaikyci priek rūbų.
Ona. O pažūrėk, kokis kepeliušis an galvos!
Magdė. Aik tu, kepeliuši! Tį visai gražus skriblius.
Ona. Cik padabok, kokia skepetukė an kaklo.
Magdė. Man rodos, kad jis vis in mūs pusį žvylgcoja.
Ona. Tai gal tavi ca pasdaboj?!
Magdė. O tu jau iš pavydo sprogsci! Ir paci sailį varvini!
Ona. Nu cikrai in mūs pusį aina. Ainam graicau iš ca!
Magdė. Lėk, kad tau dega! O aš dar pastovėsiu...
Ona. (nueidama) Nei jį ca graži, nei kų. Ale bernai limpa kap musios prieg medaus. Ir tos
 kasos kap pancai... Ainu, ba mani cik  zlascis ima.
(Marcynas priaina prie Magdės, nukelia skrybėlį, pasisveikina).
Marcynas. Jaunimėlin aikim.
Magdė. Šok ty ir dainuok, cik kitos mergelės tu nepasdabok.
(Suskabinį išaina).