Kažkur ten
Kažkur yra ten Vilniaus gatvė,
Kažkur ten Stangė, ten Strauja.
Tenai prabėgusi jaunatvė
Vėl gimusi, bet nenauja...
Ten gilios griovos miškuos slypi,
Kurias vaikystėj pažinau.
Ten pokaryje ankstų rytą
Aš nuo sprogimų apkurtau.
Ten pušys likę šnabžda tyliai,
Ten tįsta kasos nuo beržų.
Ir aš jau, visiškai pražilęs,
Čia sugrįžau, kad be dažų
Pažvelgčiau į tave dar kartą
Ir paliūdėčiau prie kapų.
Girdžiu kažkur ten tavo vardą –
Ten aš gal sapnuose kalbu?
Jaučiu save esąs čia svečias,
Paklydęs tarp žmonių bangos:
− Ir ko gi sugrįžau į pradžią?
− Grįžai sulaukti pabaigos!