aik tu balų degyc
susiedas man liepia
o balos vis nedega
šokinėja aplinkui varlukės
kurkia
savo giesmį gieda
katros žmonės nesupranta
vien cik kurkimas girdzis
kici bijos
kad ir vėl’ varłės
braškes išturks
nebus ko anūkam iš miesto an stalo padėc
 
o busilas
stovi an kraigo
lizdi vienų kojų pakėłis
rodo in debesų pusį
lis, – sako susiedka
tep tep, – pritaru jai
ir lakiu trobon
langų uždaryc
kad an virtų būl’bų
beigi rūgštaus pieno
neprilytų
 
o balosa
varłės kad gieda
kad gieda
kiba jos nesbijo
nei busilo
koju rodancio in lietų
nei to lietaus
nei kad balos
išdegs