Aš tik trumpam prigulsiu, tik trumpam,
Kad rūpesčius naktis ištrintų,
Kad rytas, auštantis languos,
Vėl atgaivintų atgaivintų...
Akimirką nusišypsosiu sau,
Kokia esu, tokią priimsiu.
Kaip draugė metų nerinktų
Krepšelį dovanų įteiksiu.
Daug meilės ir vilties vaiskios,
Mažytį ašarų džiaugsmingą lietų,
Tikėjimą savim ir esančiais šalia
Ir tą, sparnus ir ištvermę auginantį.
Kad nenutiltų muzika širdies
Paukštelį margą pumpurui giedoti.
Žiemos sakmėj tik neužmigt, –
Su snaigėm šokį svaiguly sušoksiu.
Tiktai trumpam, tiktai trumpam,  
Dar vis žinosiu, kad dar esu,
Kad dar vilties metus sau dovanosiu.