Kam taip čaižiai
Taip nebe iš rankos
Suvarpei
Išrikiavus žodžius
Sustojime
Prie niekieno parko
Visą plotą
Sušaudžius perpus
Sutrikdydama
Vyrišką ego
Kai net ačiū
Švarke neturiu
Tik begėdišką
Prieparkės gėdą
Ir saujelę
Senų šovinių