Kūrinio spauzdinimas | Žaliažolė.lt

Cìk vienų dùkterį dãvė Dzievùlis Saľvýciu ir̃ jõ páciai Broñciai. Alè põ dzvìdešimc penkių̃ mẽtų dár ir̃ žéntų dadė́jo – kumbaĩnynykų ìš sàvo kolū́kio. Geraĩ, kàd žéntas ìš arcì, alè dár geriaũ, kàd añ kumbaĩnos dzýrba, bà žinià, kàd jéi cìk priaĩsi arciaũ kolū́kio grū́do, taĩ ir̃ savañ tvárti gyvùliai nebùs užčiùrį.
Práj kíek tý tõ čė́so, õ Saľvýcis jaũ ir̃ pradė́j iñ savo pácių guravoĉ:
- Apìdvokas mūs žéntas, apìdvokas – jaũ šìciek nukū́łė, õ dár neĩ saujùkės grūdų̃ neparsìnešė...
- Gáľ tù cìk nepatė́minai? Akuràt bùs kur̃ pakavójis...- nevíerino tõj.
- Taĩ kàd visur̃ apglesciójau, vìskų apčiū́pojau – à niẽkur niẽko...
- Taĩgi užmiñk añ mìslių kadù nustáikis. Jáunas dár – nelañgva dasgodóĉ.
- Miniaũ, Brònciula, miniaũ. Nùgi cìk žiū̃ro kàp tẽlias akìs išpłė́šis. Taĩ mùsinau ciẽsiai iñ akìs išbáic. „Partį̃sk“,- báinu jám,- „kokį̃ maišẽlį, kìtų, grūdų̃ nupýłis. Gì pacì kūłė̃ dar̃tės. Kõ tù tokìs kàp zamar̃kas?“
- Ir̃ kų̃?
- Anė̃ kų̃! Báina: „Àš ,tėvai, ùž prócių gì al̃gų jimù“. Sakaũ táu, apìdvokas.
- Nù taĩ pabòscyk kadu, bà jaũ trumpaĩ sù mùmiem bùs – sàvų budiñkų añ sodziaũs budavócis beĩgia.
Ale ùž kų tù jį̃ bòscysi – žmogùs ščýras, dùkteriai gẽras, kolūkij dzýrba geraĩ, õ jéi pastáiko kokià liuosà adzynùkė taĩ lákia prieg sàvo naũjo budiñko dar̃buic. Bòscyk nebòscinis – ot nèneša niẽko ir̃ kų tù jám – neprimùsysi...
Jaũ visì láukė dažiñkų ir̃ kūłė̃ ãjo iñ págynų kàp víenų ankscývų rýtų palãsinus vištàs dìšydama iñłėkė pir̃kion Broncià:
                 - Sáľva, aikšý iñ cianaĩ ! Penkì maišaĩ gùli añ griañdzymo. Akuràt bùs sù grūdaĩs.
Saľvýcis sprìtniai nuviáj iñ klúonų ir̃ tý cìk : „Ačìš, ačìš“ prasvìjis vištàs apsidabõj. Gì práudų Broncià báino – gùli pilnustùkai maišaĩ kàp meĩteliai. Sáľva apčiū́pojo maišùs: nè, nè grūdaĩ, ale jaũ sumalcì iñ mýltus! Pavidnė́c bùs rupaũs malìmo. Taĩ gì nedóvanai am̃brinau añdai – paklaũsė žéntas mãno razumnós šnekõs ir̃ và kap susizavijõjo. Gáľ gì atvir̃s iñ talkaũnų žmógų... Nakciñ raĩks supiláuĉ kur̃, kàd pẽłės nedaĩt. Nuviãjis šalìnėn pàspešė šiẽno ir̃ apdė́jo juom maišùs, kàd añ rozo svecimà akìs nepatėmyt. Õ iñ pacių pasãkė:
                 - Kõ nor̃ gardziaũ pagamýkit večiájriai.
Kíek apsimìslinis kiemañ išsìtįsė naũjų vežìmų . Apiãjo kruñgum, apglóstė. Gẽras vežìmas – Žvirgždelė́nų Kosciùko darýtas. Jei žentas kàp žmogùs taĩ ir̃ Salvýcis neĩs akìs žemỹn nulãidis – adúos naũjų vežìmų žéntu. Và, išaĩs aciabniáj añ sodziaũs gyvenĉ ir̃ testà turė̃s sávų vežìmų.
                 Vakarì dasláukis pakõľ žéntas išsámstė bliū́dų kaladnýko sù karštóm bū́ľbom išsìvedė jį̃ añ óro.
                 - Žiū́rau, beigì budavócis – añ sàvo dáikto tuõj išaĩsit. Taĩ và, naũjų vežìmų jùmiem adúodu.
                 - Uoj, uoj kokį̃ zgádnų dáiktų tėvùli mùmiem adúodzi. Àš gì ir̃ sẽno vežìmo nebrokavótau, õ cià gi dár nepravažinė́tas, - dziaũgės žéntas ir̃ pastvė́ris úošvio rañkų pakšč, pakšč – dù rózus pabuciáu.
                 - Kàp tù žentùli žmogùs taĩ ir̃ àš nè ver̃šis. Jìmk, mán neškadà.
                 - Dė̃kui, dė̃kui tėvùli. Vãkar kàp rózas pieskų̃ penkìs maišùs nùg Šimùlio kálno pasistorójau pir̃ciai pòdmuru pastráiĉ, taĩ dar̃ paskìnkis naujañ vežimañ parsivežtáu sodziuñ, - ir̃ nuviãjo iñ píevų parsivèsĉ árklio.

Paaiškinimai:

Ł, ł  – tariama kietai
Ľ ľ – tariama minkštai
Minkštai tariamą Cc pažymėjau lankeliu - Ĉ ĉ

Penki maišai, arba viena tarybinio čėso istorija

Šis kūrinys archyvuotas: ŽaliaŽolė