Apgaulė vasaris ir aš kaip ir jis.
Pūgõs, speigo takas – tai mano lopšys.
Kai kartais jau, rodos, lede įšalau,
Atskriejusi vėtra išplėšia keliaut.
Dangaus žvaigždės žybsi, ir aš tamsoje
Kaip snaigė džiaugiuosi miegų patale.
Kai saulė įsminga giliai po žeme,
Kažkas lyg į kalnus skraidina mane.
Tikriausiai vasaris įmynė pėdas,
Vaivorykštės kelias ten veda mane.